INFORMACIJA TIKINTIESIEMS

INFORMACIJA TIKINTIESIEMS DĖL SIELOVADOS KARANTINO SĄLYGOMIS

Mieli tikintieji, norime pateikti kelias praktines gaires apie sielovadą karantino sąlygomis. Gyvenimas tęsiasi, pateikdamas naujus iššūkius, tačiau taip pat – ir naujas galimybes. Kiekvienoje situacijoje stengiamės tikėjimu atpažinti Dievo artumą ir dalyvauti Jo gailestingojoje meilėje. Ieškodami iškylančių klausimų sprendimo, išlaikykime pasitikėjimą Dievu ir pagarbą bei veiklią meilę vieni kitiems. Būkime degančiu žiburiu, kuris šviečia visiems (plg. Mt 5, 15).

1. „Kur avys, ten ganytojai“  Šiuo sudėtingu metu kunigo tarnystė įgauna kitas formas. Dėl karantino nėra bendrų susibūrimų pamaldoms, parapijiečiai, šeimos nelankomi jų namuose. Tačiau kunigas turi galimybę palaikyti parapijiečius:

– pasilikdamas savo tarnystės vietoje,

– kasdien melsdamasis už parapijiečius šv. Mišių aukoje, Valandų liturgijoje,

– numatytu laiku budėdamas raštinėje ar bažnyčioje, kad patarnautų pavieniams svarbiu reikalu besikreipiantiems žmonėms (dėl išpažinties, dvasinės pagalbos, šv. Mišių užsakymo ir t. t.),

– būdamas pasiekiamas prireikus pasikalbėti viešai paskelbtu telefono numeriu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.

2. Krikštas  Kūdikiui esant mirties pavojuje, Krikštas yra teikiamas neatidėliojant (kan. 867 §2).

Šiuo metu kūdikis krikštijamas, dalyvaujant tik tėvams ir krikštatėviams. Apsvarstytina galimybė Krikšto šventimą atidėti iki laiko, kai bus atšauktas karantinas.

3. Eucharistija Aukojamos šv. Mišios visomis užsakytomis ir toliau užsakomomis intencijomis.

Atšaukus viešas pamaldas, šv. Mišios aukojamos be žmonių. Tikintieji tą dieną yra kviečiami savo intencija melstis namuose, jungiantis į šv. Mišių auką televizijos, radijo, interneto transliacijos dėka, ir priimant dvasinę komuniją.

Bažnyčios šiuo metu yra atidarytos tik privačiai, neorganizuotai pavienių tikinčiųjų maldai. Bažnyčioje nerengiamos bendros pamaldos: nekalbamas

4. Atgailos sakramentas

Bendros Atgailos pamaldos neorganizuojamos. Kunigai yra pasirengę išklausyti pavienių to prašančių tikinčiųjų išpažinčių.

Kai nėra galimybės atlikti sakramentinę išpažintį, labai rekomenduojama vadinamoji dvasinė išpažintis: ją sudaro tobulas gailestis dėl nuodėmių ir pasiryžimas atlikti sakramentinę išpažintį. Tobulas gailestis yra tada, kai gailimasi ne iš Dievo baimės, bet iš Dievo meilės. Tobulas gailestis naikina nuodėmes, tačiau lieka pareiga vėliau jas išpažinti sakramentinėje išpažintyje, kai tik tai bus įmanoma.

5. Ligonių lankymas

Galima kviesti kunigą pas ligonius, kurie dėl savo būklės pageidauja neatidėliojant priimti Ligonių patepimą ir kitus sakramentus, nors įprastas ligonių lankymas laikinai nutraukiamas.

Patarnaujant ligoniams, naudojamasi būtinomis apsaugos priemonėmis, laikomasi ligoninėse nustatytos tvarkos.

Pasirūpinti vienišais, sergančiais giminaičiais ar kaimynais, kad jie neliktų be maisto, pagalbos ar paprasto žmogiško bendravimo, kad ir telefonu – tai labai svarbus artimo meilės darbas.

6. Laidotuvės

Laidotuvių šv. Mišios už mirusįjį taip pat aukojamos, nedalyvaujant žmonėms, o apeigos atliekamos tik kapinėse. Raskime naujų būdų malda ir užuojauta pasiekti ir palaikyti artimuosius.

7. Santuokos

Jau suplanuotas santuokas siūlytina nukelti vėlesniam laikui. Priešingu atveju jos laiminamos dalyvaujant tik sužadėtiniams ir dviem liudytojams.

8. Maldos tiltas

Raginame pagal galimybes kasdien 20 valandą, skambant bažnyčių varpams, prašyti šv. Juozapo užtarimo, kalbant maldą „Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami“. Tai mūsų visų solidari malda šiuo sudėtingu laiku. Kviečiame ir kita asmenine ar šeimos malda palaikyti ligonius, gydytojus, slaugytojus ir visus, kuriems šis metas yra ypač sunkus.

Lietuvos vyskupų laiškas Gavėnios metui

Brangūs broliai ir seserys,

Esame Gavėnios laike. Šiais metais jis labai skirtingas nuo to, ką esame patyrę anksčiau. Koronaviruso plitimas pasaulyje stabdo visų mūsų nuolatinį skubėjimą ir primygtinai skatina mus pažvelgti į save ir pasaulį naujomis akimis. Tad ypač šiuo laiku, kai esame ypatingos situacijos pasaulyje akivaizdoje, turime galimybę šią Gavėnią naujai išgirsti Bažnyčios kvietimą atsiversti ir tikėti Evangelija. O tai reiškia daugiau laiko skirti maldai, atsigręžti į Viešpatį, skvarbesniu žvilgsniu pažvelgti į savo gyvenimo prasmę, į mūsų artimuosius, mūsų bendruomenes, mūsų vargšus. Kas galėjo pagalvoti, kad šiais metais Gavėnios laikas mus kvies šių tikslų siekti aplinkoje, kuri mus vienija šiomis dienomis?! Stabdomas judėjimas, įvairūs renginiai, pagaliau, stabdomas triukšmas.

Krikščionis yra tas žmogus, kuris nepaisant kokios jį supa sąlygos yra kviečiamas įžvelgti naujas galimybes. Juk Dievas toliau veikia pasaulyje, jis nenustojo kalbinti žmogaus, jam labai svarbus mūsų gyvenimas. Ką gi Viešpats nori mums pasakyti šiuo ypatingu laiku? Jis kviečia mus į dideles Gavėnios rekolekcijas. Jų tikslas – nesiblaškyti, nurimti ir pirmiausia skirti laiko Dievui. Šis laikas – labai gera proga daugiau pabūti su savimi, savo šeima, pabūti Viešpaties artumoje. Tai labai gera proga atsiversti Šventąjį Raštą ir iš ten semtis paguodos bei padrąsinimo. Tai laikas paskaityti dvasinio turinio knygą, pažvelgti į savo vidų, ateiti į bažnyčią tyliai pasimelsti ir žvelgti į Viešpatį, esantį tabernakulyje.

Jau yra išleistos Lietuvos vyskupų nuorodos, kaip elgtis šiuo ypatingu metu bažnyčioje. Jos gali keistis kintant situacijai mūsų krašte. Tačiau reikia pabrėžti, kad bažnyčias bus stengiamasi laikyti atviras, kartu atsižvelgiant į civilinės valdžios reikalavimus dėl susibūrimų viešosiose vietose. Mes tikime, kad Švenčiausiasis Sakramentas, kuriame yra gyvasis Jėzus, mūsų prisikėlęs Viešpats, yra didžiausios paguodos ir stiprybės šaltinis. Ypač šiuo metu turime vieni kitus guost išv. apaštalo Pauliaus žodžiais: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės. Ar vargas? Ar priespauda?..“ (Rom 8, 35). Jėzus Švenčiausiajame Sakramente yra gyvybę ir sveikatą teikianti Dievo dovana. Ji mums duota kaip galingiausias vaistas. Jėzų galime kviesti į savo širdį net fiziškai negalėdami ateiti į šv. Mišias bažnyčioje. Dalyvaukime šv. Mišiose savo namuose žiūrėdami ar klausydami Marijos radijo, Lietuvos televizijos bei interneto transliacijų.

Brangieji, labai norime paraginti Jus neišsigąsti šio laiko, bet atvirkščiai, matyti jį kaip galimybę Gavėnios susikaupimui. Šiuo metu Lietuvoje dedamos didelės pastangos užkirsti kelią virusui plisti. Tai prevencija. Todėl negalime vieni į kitus žiūrėti, tarsi visi aplinkui būtų užsikrėtę. Patiriamą baimę turėtume įveikti malda, kuri yra priešnuodis nerimui ir pasimetimui. Dėl perdėto ir nepagrįsto streso galime susirgti ir be užsikrėtimo virusu. Juk nerimas ir įtampa išeikvoja taip reikalingas mūsų jėgas. O kas jas grąžina? Dangaus Tėvo mums padovanota viltis, kurią regime Jėzaus Kristaus dovanoje pasauliui. Kas gali mus paguosti šiuo metu, jei ne mūsų Viešpats, kurio rankoje yra mūsų gyvenimas ir mūsų pasaulis!

Norime, brangieji, Jums pasiūlyti dvasinės pagalbos galimybę, būdą stiprinti mūsų tikėjimą. Apie tikėjimo įtaką kalba visi Jėzaus padaryti pagydymo stebuklai. „Eik, tavo tikėjimas išgydė tave“, – šiuos žodžius mūsų Viešpats dažnai taria patyrusiems išgydymo stebuklus. Šventasis Raštas aiškiai sako: tikėjimas žmogų stiprina visais atžvilgiais. Išnaudokime šį laiką tikėjimui auginti! Kviečiame Jus visus šiuo metu:

1. Kasdien atsiversti Šventąjį Raštą – tai šiuo metu mums gali tapti nuostabia paguoda ir padrąsinimu;
2. Atnaujinti kasdienę Rožinio ir Gailestingumo vainikėlio maldą meldžiantis už fizinę ir dvasinę sveikatą;
3. Dalyvauti šv. Mišiose – kol negalime bažnyčioje, naudokimės jų transliacija;
4. Susitaikyti su Dievu ir vienas su kitu. Jei turime galimybę, atlikime išpažintį, taip sustiprėsime ir dvasia, ir kūnu;
5. Daugiau pabūti su savo vaikais, brangiais šeimos nariais, jei reikia, atsiprašyti ir susitaikyti su jais, juk tai geriausias imuniteto stiprinimas – meilės širdžiai grąžinimas.
6. Atrasti būdus, kaip savo bendruomenėse, maldos ir Šventojo Rašto studijų grupėse galėtume kartu melstis pasinaudodami internetu.
7. Kasdien 20:00 val. drauge su savo šeimomis melstis Šv. Juozapo malda, kuria nuo amžių tikintieji kreipdavosi į šv. Juozapą – Bažnyčios globėją ir užtarėją visuose išbandymuose. Tai bus mūsų maldos tiltas, jungiantis mus su Viešpačiu ir vieni su kitais. Jis primins mums meilingą šv. Juozapo užtarimu siunčiamą pagalbą! Šiuo metu Lietuvoje skambės bažnyčių varpai.

Į TAVE, PALAIMINTASIS JUOZAPAI, kreipiamės vargų spaudžiami. Melsdami Tavo švenčiausią Sužadėtinę pagalbos,    su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus globotum.

Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja,    ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį Jėzų, maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju,    ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu.

Rūpestingasis šventosios Šeimos Sarge, saugok Jėzaus Kristaus žmones.

Mylimasis Tėve, padėk mums išvengti visokių klaidų ir nupuolimų.

Galingasis Gelbėtojau, stiprink mus kovoje su tamsos galybėmis ir,    kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš gresiančio jo gyvybei pavojaus,    taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią nuo priešo žabangų ir nuo visokių nelaimių,    o kiekvieną mūsų nuolat globok, kad, stiprinami Tavo pavyzdžio ir pagalbos,    galėtume šventai gyventi, Dievo malonėje numirti ir pasiekti amžinąją dangaus laimę. Amen.

Lietuvos vyskupai Šv. Juozapo iškilmė, 2020 m. kovo 19 d.