Istorija

Alanta (vietinių vyresniųjų vadinama Alunta) – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, Virintos dešiniajame krante, prie Alantos žiočių. Miestelis išsidėstęs prie kelio 119 Molėtai–Anykščiai . Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Vyriausybės nutarimu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. prie Alantos miestelio prijungtas Naujasodžio kaimas, neretai minimas kaip Alantos dvaras arba tiesiog Dvaras.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Alantos (Owantha) vardas buvo 1436 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio dokumente, kuriuo jis patvirtino Vilniaus kašteliono Kristino Astiko dovio užrašymą žmonai Onai. Tuo tarpu Dvaras minimas nuo XVI a., kai jį valdė Astikai. Verta atskirai paminėti Jokūbą Astiką, kuris  fundavo Alantos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią, pastatytą apie 1504 metus. Vėliau Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalius Steponas Batoras padovanojo Alantą savo bendražygiui Kasparui Bekešui de Kornyat (1520–1579). Dvarą paveldėjo jo sūnus Gabrielius Bekešas. Nuo XVII a. pradžios Alanta apie 230 metų priklausė Radviloms.  1828 m. Alantos dvarą nusipirko Tadas Pac-Pomarnackis, jį paveldėjo sūnus Aleksandras, vėliau – šio sūnus, taip pat Tadas. 1853 m. Pac-Pomarnackiai pasistatė išskirtinius italų vilos stiliaus dvaro rūmus su apžvalgos bokštu, apie 1870 m. pertvarkė parką. Rūmuose jie sukaupė daug stilingų baldų, meno kūrinių, vertingų keramikos dirbinių. Kiekviena iš menių buvo įrengta skirtingu stiliumi – vienoje dominavo Liudviko XIV, kitoje – Liudviko XV, trečioje – bydermeierio stilius, buvo ir kinų stiliaus Tolimųjų Rytų kambarys. Rūmuose ant sienų kabojo daug paveikslų, giminės bei Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalių portretų, kilimų, meniškų lėkščių. I pasaulinio karo metais Tadas Pac-Pomarnackis išvyko į užsienį, ir dvaras buvo išgrobstytas.

Nuo XVIII a. pabaigos iki 1863 m. sukilimo veikė parapijinė mokykla, 1864–1915 m. – valdinė pradžios mokykla. 1944–1950 m. veikė progimnazija, nuo 1950 m. Alantos vidurinė mokykla.

1919 m. Alantos apylinkėse vyko lietuvių kovos su bolševikais ir lenkais. 1930 m. įkurta pieninė, 1937 m. – biblioteka. 1953 m. įsteigti senelių globos namai, kultūros namai, 1954 m. įkurta ligoninė, ambulatorija, vaistinė.

Alanta nukentėjo daugelio istorinių įvykių metu: atremiant priešų puldinėjimus iš vakarų ir rytų, per švedų kariuomenės žygį, Napoleono armijos puolimo ir traukimosi metu, per 1831 m. ir 1863 m. sukilimus, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. 1941 m. birželio 24 d. Alantoje suaktyvėjo partizanai. Pirmiausia jie iškėlė trispalvę. Būrys buvo negausus, jam trūko ginklų. Birželio 25 d. susirėmė su Raudonąja armija nuo Ukmergės, 2 partizanai žuvo, 1 mirtinai sužeistas. Popiet, apie 14 val. miestelyje pasirodė vokiečiai. 1944 m. lapkričio 29 d. miestelį buvo užėmę Lietuvos partizanai. 1950–1994 m. Alantos apylinkės centras.

2016-05-25 prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino Alantos miestelio herbą.