Valiulis bus dar žinomesnis
2022 5 gegužės
Jonas Satkūnas, Gamtos tyrimų centras.
Žibėčiai
Nors ir labai lietingą 2022 m. balandžio 23 d. prie Valiulio akmens (Alantos s.) susirinko gausus Alantos–Molėtų–Žibėčių–Kaniūkų bendruomenių sambūris. Visų dėmesys buvo skirtas Valiulio akmeniui – gamtos, archeologijos, mitologijos paminklui, tūnančiam ūksmingame Gojaus miške. Prie jo Alantos dvaro bendruomenės (pirmininkė Margarita Jankauskienė) iniciatyva pastatyti du stendai su informacija apie Valiulio akmenį bei apylinkes, sutvarkytas takas ir aplinka.
Valiulį, jo ženklus ir legendas labai išgarsino alantiškis mokytojas ir praeities tyrinėtojas Petras Tarasenka. Ant Valiulio akmens iškalti paslaptingi ženklai – tai istorijos mįslė, tačiau kiekvienas galime turėti savų interpretacijų.
Įdomu pastebėti, kad vardinant iki šiol žinomus Lietuvos akmenis su ženklais (Airėnų, Žvėryno, Kuktiškių, Dubingių ir kt.), kaip kad, pavyzdžiui, padaryta ženkluotų akmenų ekspozicijoje Naujosios Vilnios pilkapyne, Valiuliui yra skiriamas didžiausias dėmesys, todėl galime tvirtai sakyti, kad Valiulis yra bene pats žymiausias akmuo Lietuvoje su senovės ženklais.
Valiulis nėra vienišas senovės liudytojas – netoli net du piliakalniai – Svobiškėlio ir Karališkių, telkšo Valiulio raistas ir Glasmyno ežeras, trykšta Karališkės šaltinis, netoliese garsusis Verpeto kalnas. Prie Valiulio už šimto metrų šlaite tūno Valiulio tėvas, trupantis granitas rapakivis (suomiškai tai „supuvęs akmuo“). Pati kalva, kurios papėdėje guli Valiulis – akmeninga, panaši į piliakalnį. Dėl tokios gausos ypatingų senovės ir gamtos reiškinių ženklų, Valiulio apylinkės vadintinos Svobiškėlio šventviete.
Projektą „Valiulio akmens pritaikymas turizmui ir vietovės potencialui padidinti“ finansavo Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.