Alantos dvaro rūmuose XIX a. Vilniaus muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pristato Molėtų ir Šalčininkų rajonų gyventojams ir svečiams vieną vertingiausių savo rinkinių – XIX a. afišų kolekciją pristatančią XIX a. Vilniaus kultūrinį gyvenimą. Taip pat  gausų XIX a. išleistų muzikos natų rinkinį, kompozitorių portretus, muziejuje saugomus XIX a. muzikinius instrumentus, muzikines dėžutes ir kitus eksponatus.

Parodos bus eksponuojamos Alantos dvaro muziejuje 2022 m. kovo-birželio mėnesiais bei 2022 m. liepos-spalio mėnesiais Jašiūnų dvare. Iki pat XIX. a. dėl susiklosčiusių politinių, ekonominių ir socialinių aplinkybių dvarai buvo vieni iš kultūros židinių, kurių savininkai ne tik „vartojo“ kultūrą, bet neretai ir patys kūrė – rašė knygas, muzikavo, būrė orkestrus, atsikviesdavo muzikantus, mokindavo muzikos vietinius. Neretai dvaruose leisdami tik šiltąjį metų laiką, rudenį sugrįždavo į miestus – Vilnių, Varšuvą ar keliaudavo į tolimesnes Europos sostines, kurortus, lankydavo koncertus, spektaklius. Sovietiniu laiku apleisti ir suniokoti dvarai dabar pritaikyti visuomenės reikmėms vėl atlieka aukštesnės kultūros nešėjo ir kultūros paveldo saugotojo statusą.

 Pagrindiniai parodų „ XIX a. Vilniaus muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“ eksponatai yra XIX a. Vilniaus miesto afišų kolekcija. Tai vienas seniausių ir gausiausių (2400 vnt. skirtingų afišų) Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomų rinkinių, pasakojančių apie XIX a. Vilniuje vykusį kultūrinį gyvenimą ir daugialypes tarpkultūrines sąsajas. XIX a. Lietuvos istorija yra okupuoto krašto istorija. Po Lietuvos-Lenkijos Respublikos padalinimo 1795 m. didžioji Lietuvos teritorijos dalis atsidūrė Rusijos imperijoje. Iš jos okupacijos Lietuva išsivadavo tik 1918 metais, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. XIX a. Lietuvos kultūrai buvo suduoti du itin skaudūs smūgiai: numalšinus 1831 m. sukilimą, 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, o numalšinus 1863 m. sukilimą, uždrausta lietuviška spauda (1864–1904). Uždraudus lietuvių kalbą lotyniškais rašmenimis, carinė valdžia reikalavo rašyti kirilica. Todėl iki 1863 m. muziejuje esančios teatro vaidinimų, koncertų bei kitokio pramoginio turinio afišos yra išspausdintos lenkų arba lenkų ir rusų kalbomis, o afišos, kviečiančios į kultūrinius renginius po 1863 m., išspausdintos tik rusų kalba.

Nepaisant rusifikacijos, XIX a. afišų turinys atspindi gausias to meto tarpkultūrines sąsajas, kurios visų pirma skleidėsi europinėje erdvėje. To meto Vilniaus publika, kaip ir kitų Europos sostinių publika, žavėjosi Williamo Shakespeare’o, Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Ostrovskio, Johanno Wolfgango Goethe’s, Friedricho Schillerio, Aleksandro Fredro, Karlo Marijos Weberio, Gioacchino Antonio Rossinio, Jacques Offenbacho, Karolio Kurpinskio, Pierre-Augustin Caron de  Beaumarschais, Giovanni Boccaccio, Jean Baptiste Molière, Aleksander Dumas, Giuseppe Verdi ir daugelio kitų dabar ir tada garsių užsienio autorių kūriniais. Vilniaus miesto pramogų nišą nemaža dalimi papildė ir gastroliuojančių trupių pasirodymai iš Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Rusijos.

2021 m. liepos – rugsėjo mėnesiais Jašiūnų dvare Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus jau eksponavo šio laikotarpio  iki 1863 m. eksponatus.  Paroda „XIX a. muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“  sulaukė gausaus lankytojų dėmesio, edukacinius užsiėmimus lankė Šalčininkų rajono mokyklų mokiniai.

Alantos dvaro muziejuje bus eksponuojamos XIX a. afišos pristatančios Vilniaus kultūrinį pramoginį gyvenimą nuo XIX a. pradžios iki 1863 m. sukilimo. Parodą papildo to laikotarpio kiti aukščiau minėti eksponatai ir interaktyvi natų knyga, kai per atstumą „vartant“ natas skamba Vilniuje aštuoniolika metų gyvenusio ir kūrusio kompozitoriaus Stanislavo Moniuškos Vilniaus laikotarpyje sukurti kūriniai.

Abiejose parodose bus eksponuojami ir XIX a. išeiginiai kostiumai (suknelės, frakai), kuriuos parodoms skolina Aleksandro Vasiljevo fondas.

Nuotraukose parodos atidarymo akimirkos.