ALANTOS PARKAS

© Antanas Pivoras, 2005

Senasis dvaro parkas Virintos vingyje vis dar apleistas: apaugęs krūmais, senieji medžiai išlūžę, išnykę, alėjos vos surandamos, tvenkiniai užpelkėję. Gal ateis laikas ir jam atgimti…

Parkas prie dvaro rūmų yra atkurtas, prižiūrimas ir rūpestingai sau­gomas, globojamas. Pateikiame duomenis apie šį parką iš knygos „Lietu­vos gamtos paminklai” (1995).

„Alantos parkas (Molėtų raj.) įkurtas XIX a. viduryje į pietus nuo Virintos upelio, banguoto reljefo 10 ha teritorijoje. XX a. antroje pusėje parkas buvo rekonstruotas pagal landšafto architekto A. Kiškio projektą. Parkas turi netaisyklingą tiesių ir lenktų alėjų tinklą ir trijų įvairaus didu­mo tvenkinių grandinę, kuri šiauriniame pakraštyje baigiasi kanalu.

Rytinėje parko dalyje prie secesinės architektūros rūmų veda lau­žytos trasos alėja su privažiavimo kilpa aplink apskritą parterį. Į šiaurę nuo rūmų yra didelė stačiakampė žaidimų aikštė, kurią iš dviejų pusių formuoja ant pylimų nutiestos alėjos. Jos baigiasi poilsio vietomis su girnapusių stalais. Iš šios aikštės atsiveria reginiai į žemesnėje terasoje augančius medynus.

Šiaurės vakariniame parko pakraštyje yra medynais apsodinta mažesnė stačiakampė aikštelė su nedidele estrada. Į vakarus nuo parko einantis kelias veda šiaurės link prie žemės ūkio technikumo naujo mo­komojo komplekso rūmų.

Parko medynuose ir medžių juostose vyrauja vietiniai klevai ir lie­pos, auga uosiai, beržai bei pavienės eglės ir jų grupės. Iš svetimžemių medžių parke veši tik sidabrinis maumedis, didžioji tuja ir keli baltieji gluosniai”.

Antanas Lasys prisimena: „Parko tven­kinius prie rūmų kuopė prie Pomarnackio. Labai užderėjo javai, kur buvo supilta žemė iš tvenkinių”. Per karą ir pokarį parkas buvo labai apleistas: pristatyta tvartelių ir būdelių, išaugo krūmai, suvešėjo dilgėlės, varnalėšos, medžiai buvo kertami malkoms. Tarybinis ūkis po maumedžiu pastatė dirbtuves, važi­nėjo traktoriai, buvo laistomi tepalai ir kuras. Didžiulis maumedis ėmė džiūti. Vėliau tech­nikumo dėstytojas Aloyzas Čečys iš gabalo kamieno pagamino didelę dekoratyvinę vazą, kurią pastatė prie tako į technikumo rūmus (dabar šioje vietoje yra dekoratyvinė metali­nė rodyklė). Prie dirbtuvių tarp dviejų medžių buvo pakabinta traktorinio plūgo verstuvė, ją talandžiuojant kviesti į darbą arba paleisti pietų.

1959 m. įkūrus žemės ūkio mokyklą, prasidėjo parko tvarkymo darbai: naikinami krūmai ir pikžolės, palaipsniui iškeliami tvar­teliai. Už rūmų ruošiama sporto aikštelė. Po dešimtmečio įruošiama estrada, kurios grindi­nį, pagal A. Kiškio pasiūlymą, sudarė medžio kaladėlės (deja, jos greitai supuvo). Direkto­rius E. Kareiva dėjo daug pastangų išvedžioti takus, išvalyti tvenkinius. Viename jų buvo net ekskavatorius paniręs, tik strėlės viršūnė kyšojo.

Parko teritorijoje, be rūmų, buvo ir kitų pastatų: raudonų plytų namelis šalia rūmų – virtuvė, tarybiniais metais – ūkio kontora, dabar butai, į tvenkinio pusę – didžiulė akmeninė staininė, kurioje buvo statomi žirgai, bričkos, karietos, važiai. Tarybiniais metais čia visko buvo: iš galo nuo vartų – skyriaus kontorėlė (dabar butas), ūkio sandėliai, grybų augykla, veterinarijos klinikos, technikumo sandėlis, kuris sudegė, bet buvo atstatytas. Kitoje vartų pusėje – medinis pastatas, tarybiniais metais grūdų, atsarginių dalių sandėlis, sudegė prieš penketą metų, buvo atsta­tyta didžioji dalis. Toliau palei tvenkinį – du akmeniniai pastatai dvaro tarnams, tarp jų buvo dar ir medinis. Ak­meninio namo prie sankryžos užpakalinė­je dalyje buvo kalvė. Kitoje gatvės pusėje buvo ledainė, didžiulis šulinys visam dva­rui, ūkinis pastatas, vėliau rekonstruotas į kino teatrą. Į rytų pusę – rūkykla, kurioje irgi buvo skyriaus kontorėlė, toliau – tvar­tas, klojimas.

Parkas rūpestingai prižiūrimas: tal­kininkauja ne tik moksleiviai, bet parkui tvarkyti yra paskirti nuolatiniai darbinin­kai. Vadovauja Liongina Lasienė.