Šv. Huberto iškilmė Molėtų bažnyčioje ir… medžioklė Alantoje!

2018 lapkričio 8

Lina GAIŽUTIENĖ

Molėtų rajono medžiotojų ir žvejų draugija (MŽD) šiemet šiek tiek ankstėliau pakvietė rajono medžio­tojus paminėti šv. Huberto dieną, ku­ri yra švenčiama lapkričio 3 dieną. Ankstyvą šeštadienio ry­tą tradiciškai rajono medžiotojai rin­kosi j šv. Mišias Molėtų bažnyčioje. Medžiotojų globėjo garbei į bažnyčią žengta plevėsuojant klubų ir bū­relių vėliavoms, įnešant įspūdingus medžioklės trofėjus.

Šv. Mišias au­kojęs Molėtų parapijos klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kvietęs visus būti viena šeima, mel­dėsi už medžiotojus, jų šeimas ir po­mėgius. Šv. Mišių metu skambėjo ir iškilmingumo suteikė Poviliškio medžiotojų klubo medžioklinių ragų orkestro, vadovaujamo Vidmanto Lu­nio, muzika…

Monsinjoras K. Kaz­lauskas, pamokslo metu kalbėjęs apie šventąjį Hubertą, priminė šven­tojo istoriją, jo pašaukimą, medžiok­lės plotuose įkurtas vienuolijas bei džiaugėsi prasminga Molėtų rajono MŽD tradicija kasmet rinktis į šv. Mišias. O joms pasibaigus, Molėtų ra­jono MŽD pirmininkas Virgilijus Andrukonis įteikė Medeinės medalius labiausiai jų vertiems Molėtų rajo­no medžiotojams – Balninkų medžio­tojų klubo ilgamečiam medžiotojui Eduardui Mackevičiui, orkestro vadovui ir Poviliškio medžiotojų klubo pirmininkui Vidmantui Luniui, puikios frazės, kad – medžioklė yra Dievų užsiėmimas, per klaidą atite­kęs žmonėms – autoriui Alantos me­džiotojų klubo nariui Modestui Mėlinauskui ir Rudesos medžiotojų klu­bo medžiotojui Vaciui Leišiui.

„Esa­me viena šeima, tokia ir likime. Džiugaus bendravimo, gražių potyrių ir gerų emocijų visiems, – linkėjo Mo­lėtų rajono meras Stasys Žvinys, tą­dien skubėjęs pas bendraklubius į Skudutiškio medžiotojų klubą.

Šventėje dalyvavęs ir jau beveik molėtiškiu tapęs Lietuvos MŽD pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas medžiotojams priminė, kad toli gražu ne visa visuomenė supranta medžiotojų pomėgį, nesmagu girdė­ti ir neteisybę, kurios ypač pasta­ruoju metu daug pasakyta apie medžiotojus. Kviečiu būti atviresnius visuomenei, pasistengti, kad žmonės artimiau pažintų medžiotojus, „atverti” visuomenei bokštelius. Gerb­kime savo pomėgį, kuris turi gilias tradicijas,” – šventės proga netradi­ciniai medžiotojų bendruomenę sveikino Eugenijus Tijušas, kurio linkėjimai palydėti plojimais…

Taip sutapo, kad atsaku į Lietuvos MŽD pirmininko pavaduotojo kvietimą būti atviriems, pirmaisiais tapo Mo­lėtų rajono MŽD ir Alantos medžio­tojų klubas, kuris šv. Huberto die­nos proga į medžioklę pakvietė visus šventės svečius ir – „Vilnį”! At­vykus pas alantiškius, Molėtų rajo­no MŽD pirmininkas Virgilijus Andrukonis pasidžiaugė šauniu klubu, kuris tądien ne tik svetingai atvėrė klubo buveinės duris, bet ir savuo­sius medžioklės plotus. Medžioklei registravosi Eugenijus Tijušas, Steponavos medžiotojų klubo narys Da­nius Pumputis ir kt. svečiai, medžiok­lėje dalyvavo medžioklinių ragų or­kestro nariai, beje, savo muzika skel­bę medžioklės pradžią ir pabaigą.

Il­gametis Alantos MK pirmininkas Gintautas Steponėnas, dėliojęs me­džioklės eigą, rūpinosi, kad viskas vyktų tvarkingai ir disciplinuotai. Net šešiolika metų vadovaujantis alantiškiams medžiotojams Gintau­tas pasididžiavo savo klubo nariais. „Iš viso klube 31 medžiotojas. Di­džioji dalis narių – Alantos krašto gyventojai,” – sakė Gintautas, pridū­ręs, kad klube yra net penki garbės medžiotojai.

Nors oras merkiant įky­riam lietui ir nebuvo pats palankiau­sias, bet užsiregitravus 30 – iai medžiotojų, suskubta rinkti medžioklės vadovą, kuriuo paskirtas Medeinės medalio savininkas Modestas Mėlinauskas.

27 metų medžiotojo patirtį turintis Alantos klubo medžiotojas, pasveikinęs medžioklės dalyvius, trumpai instruktavo, ką galima me­džioti. „Suplanuoti du varymai, vie­nas iš jų bus sunkesnis, nes teks įveikti nemažus atstumus ir prastus kelius, o antrasis bus „desertinis“, nes vietovė lengvai pasiekiama ir rikiuosimės palei kelią. Medžioti gali­ma lapes, mangutus, vilkus, elnių, briedžių pateles, jauniklius, – dėstė medžioklės vadovas, tarstelėjęs, kad, deja, šernų jau beveik nebėra…

Prieš sėdant į visureigius, palinkėta atsa­kingų ir teisingų šūvių…

Kelionė į Paraudinės mišką buvo sudėtinga, ir važiavimas priminė bekelę, mat net ir didelio pravažumo visureigiai bet kuriuo metu galėjo įstrigti purvy­nuose ar neįveikti stačių Alantos krašto kalvų…

Pasak Poviliškio klu­bo medžiotojo Igorio, medžioklė tai ne tik procesas, bet ir bendravimas, buvimas su kolegomis. “Medžioklę aš ir per TV galiu pažiūrėti, o pabūti su kolegomis ne”, – šmaikštavo medžiotojas. Vidcniškictis žvejys ir medžiotojas Danius kalbėjo, kad bū­tent bendravimu, suėjimu į vieną būrį ir pranašesnis medžiojimas su varovais, o ne tykojant. „Be to, medžiok­lė su varovais turi senas tradicijas, juk tik taip ir medžiojo mūsų protė­viai”, – sakė videniškietis…

Paraudinės miške, išsiskiriančiame elnių gausa, išsirikia­vus medžiotojams, savo vietas užėmus varovams, suderinus visų pozicijas ir veiks­mus, medžioklės vadovas Modestas, beje tapęs ir „Vilnies“ globėju medžioklėje, paskelbė varymo pradžią…

Artėjant varovų šūksniams ir nuaidėjus vienam kitam šūviui, iš šabakštyno išbėgęs šernas, greičiausiai išvengęs Gintauto Steponėno šūvio, atsidūrė Modesto Mėlinausko „teritorijoje“.

Nuaidėjus taikliam šūviui, ir – sutapk taip, kad už maždaug poros šimtų metrų iš miško išniro pulkas elnių, kurie akimirksniu vėl dingo ­tankumyne…

Po varymo susirinkus į bendrą būrį, pasidalinus įspūdžiais, vykta į Jaurų mišką. Ir vėl –  disciplinuota rikiuo­tė, ryšio su varovais pa­tikrinimas ir varymo pra­džia. „Elniai ypač atsargūs gyvūnai ir juos sudėtinga išva­ryti iš miško, ypač – tokiame miško masyve, kai yra galimybė pasitrauk­ti į šalį ir likti varovų neužkluptiems,” – pasakojo medžioklės vadovas, ati­džiai žvalgydamasis po laukymę, ku­ria vis tik varovų išprašytas prabė­go elnias, beje, nesiskubindamas, tarsi žinodamas, kad jis tarp nemedžiojamųjų…

Iš Jaurų miško rinktasi į alantiškių „Medžiotojų kalvės” kiemelį, kur vyko kritusio žvėries pagerbimo ceremonija…

Po jos tradi­ciškai paskelbtas medžioklės kara­lius, įteiktos kitos nominacijos. Mo­lėtų rajono MŽD pirmininkas Virgilijus dėkojo alantiškiams už puikų šventinės medžioklės organizavimą bei įteikė padėką klubo vadovui Gin­tautui už didelį darbą prisidedant prie Alantoje vykusios Lietuvos šimtmečiui skirtos medžioklės ir žūk­lės trofėjų parodos rengimo. Apdovanotas atminimo medaliu buvo ir medžioklės šauklys Ar­vydas Dirginčius.

Apie sulūžusį šautu­vą šios medžioklės metu Vytautui Baužai irgi primins medalis, beje, Vytautas daly­vavo medžiok­lėje su šeima – sūneliu Jonuku ir žmona Li­na, kuri buvo apdovanota kaip medžioklės karalienė kartu su kolege medžiotoja Li­na Skladaityte…

O šios me­džioklės karaliumi tapo bei už puikų vadovavimą buvo apdovanotas Modestas Mėlinauskas, beje, pasi­naudojęs suteiktomis medžioklės vadovo pareigomis ir medžioklės karaliaus regalijas perdavęs „Vil­niai”, sakydamas, kad fotokadrų gausa ši medžioklė buvo ženkliai dosnesnė!