Naujienos

Articles from this Category

Tikroji Bobutės kalniuko istorija

Daugelį feisbuko vartotojų nustebino naujasodiškio Evaldo Lasio nuotrauka, kurią įkėlė Viktorija Kazlienė. Joje nuostabiai įdomiai atrodo kelio kalneliai. Susižavėję internautai klausia, kokioje šalyje galima išvysti tokį įdomų ir gražų kelią. Net ir ne visi vietiniai žmonės yra įvertinę šių kalnelių grožį, kurį foto aparatu sugebėjo atskleisti Evaldas. Tai kelias per Naujosios Karalinavos kaimą, penketas kilometrų […]

UŽBURTI LOBIAI

Petras Tarasenka MŪSŲ  MIESTELIS Aukštaičių krašte yra daug miestelių ir bažnytkaimių, vienas iš jų — mūsiškis, ir tai miestelis, o ne bažnytkaimis. Giliai įsižeistumėm, jei kas jį taip pavadintų. Žmonės sako, kad jis senovėje didelis miestas buvęs, kara­liškus raštus, ant odos  rašytus, turėjęs. Tuo gyventojai ypač didžiuodavosi. Iš senovės jis vadinamas Antakalniu, nes jo tro­besiai […]

Alantos šviesuolis mokytojas Mykolas Šeduikis

Alantos miestelio (Molėtų rajonas) dailės mokytojas Mykolas Šeduikis (1905–1971) gimė Degučių kaime ūkininkų šeimoje, mokėsi Zarasų gimnazijoje. Baigęs gimnaziją Mykolas pasirengė ir išlaikė egzaminus į Kauno meno mokyklos antrą kursą. Deja mokytis neteko, nes išgyvenęs dvi savaites Kaune be pinigų ir kambario, pėsčias grįžo į Uteną. Utenoje baigė dviejų metų pedagoginius kursus ir 1926 m. […]

Teresė Tumėnaitė-Paberalienė

Gimiau Kaune 1936 m. spalio 22 d. Mama – gailestingoji seselė Sofija Sabaliauskaitė-Tumėnienė. Tėvelis – Jonas Tumėnas, Lietuvos kariuomenės karininkas, turėjo kapitono laipsnį. Karo audra praūžė mums gyvenant Aluntos valsčiuje, Pavirinčių kaime. Pirmą sovietinės okupacijos dieną buvo bandyta mūsų šeimą sušaudyti, tačiau mes spėjome pabėgti į mišką. Tėvelis ėmėsi organizuoti partizaninį judėjimą, mes su Mama […]

Antanas Pivoras

Gimė 1935 05 02  Naujosios Karalinavos kaime, Molėtų rajone.  Antanas Pivoras, aktyvus rajono literatų brolijos ir Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos draugijos, „Spindulio” organizacijos narys. 1960–2002 m. Alantos žemės ūkio mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją, tautos kultūrą ir tradicijas. Vadovavo literatų, fotografų, kino meno, dramos būreliams, leido sienlaikraščius, laikraštį „Alantos akiračiai”, organizavo daug kultūrinių […]

Petras TARASENKA

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1892 m. gruodžio 20 d. Gimimo data pagal Karališkių cerkvės krikšto metrikų knygą – 1893 m. gruodžio 18 d. Tėvai: Teodoras Tarasovas – valstietis žemdirbys, tarnautojas, ir Natalija Zubrickaja-Tarasova (1874–?). Augo keturių vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Seserys Katerina Tarasova ir Valentina Tarasova, brolis Anatolijus Tarasovas. Dar keturi vaikai: Nikolajus, Jakovas, […]

Medžioklės ir žūklės trofėjų parodos uždarymo akimirkos

Medžioklės kultūra ir tradicijos

KAIP FORMAVOSI TRADICIJOS Nedrąsi medžioklės etikos pradžia siekia labai senus laikus, kai medžioklė prarado savo betarpiškas sąsajas su magija ir tapo vienu iš svarbiausiu žmonių užsiėmimu. Štai kokios mintys mus pasiekė iš amžių glūdumos. „Tikro medžiotojo tikslas – ne kiškio žudymas. Jo tikslas priversti žvėrį varžytis arba stoti į dvikovą. Jis džiaugiasi, jei gyvūnui pavyksta […]

Aluntos dvaras

Alantos vardas paminėtas 1436 m. Šiuo dokumentu Vytautas Didysis Alantą yra dovanojęs broliui Žygimantui Kęstutaičiui 1436 m. Žygimantas Kęstutaitis Kristinui Astikui. Valdant Astikams buvo pastatyti mūriniai dvaro rūmai Virintos upės vingyje, turėję pilies paskirtį. Vėliau netoliese buvę ir antrieji mediniai dvaro rūmai. Dabar ten likusi tik senojo parko liepų alėja ir dvišakė liepa, prie kurios […]

Jie kūrė Lietuvos ryšius

STASYS GRAŽYS Mano vaikystė prabėgo nuostabiame Aukštaitijos krašte šalia Alantos miestelio. Į mokyklą tekdavo kulniuoti gerą kilometrą. Po žiemos atšilus orams, žingsniuodavome basi žvyruotu keliu, ku­ris gerokai pamasažuodavo, kaip dabar madinga sakyti, mūsų padus. Taip pat madingai šiandien atrodytų ir anuometinės palopytos kaimo berniokų kelnės. Visi į savarankišką gyvenimo kelią išeiname iš savo vaikystės. Joje […]