admin

Author archive

UŽBURTI LOBIAI – PILIAKALNYJE

PILIAKALNYJE Už plačios ir klampios „Peklos” pelkės, kuri tęsiasi toli į ry­tus nuo klebono lankų ir per kurią net vasarą ne visi drįsta eiti, nes ir ji, ir per ją tekantis Musės upelis neišdžiūsta, Aitros ir Musės upelių santakoje buvo nedidelė salikė. Ją visi vadindavo Piliakalnio sala. Pats piliakalnis tai buvo kelių metrų aukščio apvalus, […]

UŽBURTI LOBIAI – UŽBURTŲ LOBIŲ IEŠKOTOJAI

Ei, ponaiti gimnaziste, ko prie ano kranto pliauški? Ten tik vištos maudosi! Plauk šen! Ką, ar neišdrįsti?! — šaukė iš kito ramios, bet gilios Aitros upės kranto visai nuo saulės pa­juodęs dvylikos trylikos metų berniukas, kuris pats, smarkiai pūškuodamas, vos-ne-vos perplaukė apie dešimt metrų platumo upę ir, ant kranto ilsėdamasis, pamatė, kad anoj pusėj vos […]

UŽBURTI LOBIAI – SENELIS YLA

Rudens ir žiemos vakarais senojo desentininko Ylos trobelėje visuomet susirinkdavo suaugusiųjų ir vaikų jo pasakojimų pasi­klausyti. Ir vasaros šventadienių vakarais Ylai klausytojų ne­trūkdavo: jį palikdavo ramybėje tik darbymečiu, kada, anot žmo­nių, ir akmuo kruta. Yla ištisas dienas triūsdavo savo sode prie vaismedžių ir bičių. Jis prastas žmogelis, bet jo sodu galėtų didžiuotis ir dau­gelis ponų. […]

UŽBURTI LOBIAI

Petras Tarasenka MŪSŲ  MIESTELIS Aukštaičių krašte yra daug miestelių ir bažnytkaimių, vienas iš jų — mūsiškis, ir tai miestelis, o ne bažnytkaimis. Giliai įsižeistumėm, jei kas jį taip pavadintų. Žmonės sako, kad jis senovėje didelis miestas buvęs, kara­liškus raštus, ant odos  rašytus, turėjęs. Tuo gyventojai ypač didžiuodavosi. Iš senovės jis vadinamas Antakalniu, nes jo tro­besiai […]

Alantos šviesuolis mokytojas Mykolas Šeduikis

Alantos miestelio (Molėtų rajonas) dailės mokytojas Mykolas Šeduikis (1905–1971) gimė Degučių kaime ūkininkų šeimoje, mokėsi Zarasų gimnazijoje. Baigęs gimnaziją Mykolas pasirengė ir išlaikė egzaminus į Kauno meno mokyklos antrą kursą. Deja mokytis neteko, nes išgyvenęs dvi savaites Kaune be pinigų ir kambario, pėsčias grįžo į Uteną. Utenoje baigė dviejų metų pedagoginius kursus ir 1926 m. […]

Teresė Tumėnaitė-Paberalienė

Gimiau Kaune 1936 m. spalio 22 d. Mama – gailestingoji seselė Sofija Sabaliauskaitė-Tumėnienė. Tėvelis – Jonas Tumėnas, Lietuvos kariuomenės karininkas, turėjo kapitono laipsnį. Karo audra praūžė mums gyvenant Aluntos valsčiuje, Pavirinčių kaime. Pirmą sovietinės okupacijos dieną buvo bandyta mūsų šeimą sušaudyti, tačiau mes spėjome pabėgti į mišką. Tėvelis ėmėsi organizuoti partizaninį judėjimą, mes su Mama […]

Antanas Pivoras

Gimė 1935 05 02  Naujosios Karalinavos kaime, Molėtų rajone.  Antanas Pivoras, aktyvus rajono literatų brolijos ir Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos draugijos, „Spindulio” organizacijos narys. 1960–2002 m. Alantos žemės ūkio mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją, tautos kultūrą ir tradicijas. Vadovavo literatų, fotografų, kino meno, dramos būreliams, leido sienlaikraščius, laikraštį „Alantos akiračiai”, organizavo daug kultūrinių […]

Medžioklės ir žūklės trofėjų parodos uždarymo akimirkos

Medžioklės kultūra ir tradicijos

KAIP FORMAVOSI TRADICIJOS Nedrąsi medžioklės etikos pradžia siekia labai senus laikus, kai medžioklė prarado savo betarpiškas sąsajas su magija ir tapo vienu iš svarbiausiu žmonių užsiėmimu. Štai kokios mintys mus pasiekė iš amžių glūdumos. „Tikro medžiotojo tikslas – ne kiškio žudymas. Jo tikslas priversti žvėrį varžytis arba stoti į dvikovą. Jis džiaugiasi, jei gyvūnui pavyksta […]

Aluntos dvaras

Alantos vardas paminėtas 1436 m. Šiuo dokumentu Vytautas Didysis Alantą yra dovanojęs broliui Žygimantui Kęstutaičiui 1436 m. Žygimantas Kęstutaitis Kristinui Astikui. Valdant Astikams buvo pastatyti mūriniai dvaro rūmai Virintos upės vingyje, turėję pilies paskirtį. Vėliau netoliese buvę ir antrieji mediniai dvaro rūmai. Dabar ten likusi tik senojo parko liepų alėja ir dvišakė liepa, prie kurios […]