Kultūra

Articles from this Category

KĄ ISTORIJA ĮRĖŽĖ ALANTOS ŽEMĖN

© Antanas Pivoras, 2005 AMŽINOS ATMINTIES VIETOS Istoriją kuria žmonės. Minėjome, kad Alantos apylinkėse žmonių gyventa jau akmens amžiuje. Apie jų dvasinę kultūrą galima spręsti iš alkaviečių, senkapių. Tadas Šidiškis straipsnyje „Molėtų rajono alkakalniai ir alkavie-tės”, išspausdintame leidinyje „Molėtai. Krašto kultūros almanachas”, 2004 Nr. 1, pateikia žinių apie du alkakalnius: Alantos ir Karališkių. „ALANTOS ALKAS. […]

AR GILŪS MŪSŲ EŽERAI?

© Antanas Pivoras, 2005 Alanta nėra pats ežeringiausias kraštas Molėtų rajone, kuriame tyvuliuoja apie 300 ežerų. Bronius Kviklys enciklopediniame 4 tomų vei­kale „Mūsų Lietuva” (1965 m.) vardija šiuos Alantos valsčiaus ežerus: Antakščiai, Avinėlis (Runionių k.), Duobys, Laumežeris (Antakščių k.), Duobytė, Kėgžlys (Runionių k.), Dvyliškis (Spulių k.), Gilužis, Ramošius (Gilužių k.), Glasmenys, Pakapinis, Versmynas (Švobiškio k.), […]

MISTIŠKAS VERPETO KALNAS

© Antanas Pivoras, 2005 Nuo bažnyčios, nuo žemės ūkio mokyklos rūmų žiūrint į rytus gerai matyti žemės iškilumas. Tai Verpeto kalnas. Žmonės jį dažnai pa­vadina Majoko kalnu, nes ant jo stovėjo medinis bokštas, kuris tarnavo duoti šviesos signalams karo ar kitokių bėdų atvejais. Tokių bokštų buvo sukurta visa sistema. Jie stovėjo ant bažnyčios kalno prie […]

KOKS MŪSŲ MIESTELIO VARDAS: OVANTA, AVANTA, ALUNTA AR ALANTA?

© Antanas Pivoras, 2005 Alantos vardo aiškinimas ir jo tarimas sukelia nemaža ginčų. Dvi­dešimtame amžiuje buvo įpratę tarti ir rašyti Alunta, kirčiuodami pa­skutinį skiemenį. Šis vardas Nepriklausomybės metais buvo oficialiai vartojamas. Tačiau aštuntajame dešimtmetyje administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne buvo įteisintas Alantos vardas. Šis vardas vartojamas oficialiuose dokumentuose, spaudoje, jį įsisavino jaunimas. Bet senieji gyventojai nenori jo […]

Ten, kur beržai svyruoja…

Šokis mus jungia-2018

Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos

© Antanas Pivoras, 2005 DIDŽIUOKIMĖS – MES ALANTIŠKIAI Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos”, – tokį aforizmą sukūrė poetas Alfonsas Kavoliūnas. Šiuos poetiškus žodžius pasiskolinome knygai apie Alantos kraštą pavadinti. Jie tiksliai nusako įspūdį, kurį patiria kiekvie­nas, išvydęs Alantos bažnyčios bokštus. Tam jausmui išreikšti vietos po­etai negaili iškilmingų posmų. Tas pats A. Kavoliūnas mąsto: O gal […]

„Užburtų lobių“ pėdsekiai – Slaptas kelias į nugrimzdusią pilį

Autorius A. Pivoras Slaptas kelias į nugrimzdusią pilį Kai Aleksas užpuškeno ant kalno, berniūkščiai jau nuobodžiavo. Jie jau buvo moterėlės apibarti ir nuvyti nuo akmeninės šventoriaus aptvaros, ant kurios bandė sveikatą: kuris kurį nustums nuo tvoros. –  Sveiki, vyrai. Gerai, kad jūs jau čia. O man dar reikia atsipūsti. Nebūt Antakalnis… Bet už tai koks […]

„Užburtų lobių“ pėdsekiai – Paslėpti lobiai

Autorius A. Pivoras Paslėpti lobiai –       Ar atnešei  „Užburtus lobius“. Perskaitei? – pirmu žodžiu Raimis užkalbino sutiktą draugužį Agnių. –       Perskaičiau. Ačiū, kad davei. O kam tau taip skubiai reikia? –       Bibliotekai reikia atiduoti. Eilė laukia. –       Gražiai rašo Tarasenka. Aš net nepagalvojau, kad mūsų Antakalnyje anais laikais tiek paslapčių buvo ir tiek lobių buvo […]

UŽBURTI LOBIAI – LOBIAI BE BURTŲ

LOBIAI  BE BURTŲ —Na, drąsieji užburtų lobių ieškotojai, pasakokite savo nuo­tykius: kur ieškojote, ką patyrėte ir radote? — sugrįžus Vladui, kreipėsi į vaikus daktaras. Draugai sužiuro vienas į kitą. Tu pasakok,— tylomis tarė Petrui Vladas. Tu pradėk,— atsakė Petras. Pasakok tu, Vladai,— pasakė daktaras. Kad mes… kad aš…— sumikčiojo Vladas, paraudo ir nutilo. Tėveli, aš […]