Kultūra
Articles from this Category
KĄ ISTORIJA ĮRĖŽĖ ALANTOS ŽEMĖN
2018 spalio 28
© Antanas Pivoras, 2005 AMŽINOS ATMINTIES VIETOS Istoriją kuria žmonės. Minėjome, kad Alantos apylinkėse žmonių gyventa jau akmens amžiuje. Apie jų dvasinę kultūrą galima spręsti iš alkaviečių, senkapių. Tadas Šidiškis straipsnyje „Molėtų rajono alkakalniai ir alkavie-tės”, išspausdintame leidinyje „Molėtai. Krašto kultūros almanachas”, 2004 Nr. 1, pateikia žinių apie du alkakalnius: Alantos ir Karališkių. „ALANTOS ALKAS. […]
AR GILŪS MŪSŲ EŽERAI?
2018 spalio 27
© Antanas Pivoras, 2005 Alanta nėra pats ežeringiausias kraštas Molėtų rajone, kuriame tyvuliuoja apie 300 ežerų. Bronius Kviklys enciklopediniame 4 tomų veikale „Mūsų Lietuva” (1965 m.) vardija šiuos Alantos valsčiaus ežerus: Antakščiai, Avinėlis (Runionių k.), Duobys, Laumežeris (Antakščių k.), Duobytė, Kėgžlys (Runionių k.), Dvyliškis (Spulių k.), Gilužis, Ramošius (Gilužių k.), Glasmenys, Pakapinis, Versmynas (Švobiškio k.), […]
MISTIŠKAS VERPETO KALNAS
2018 spalio 26
© Antanas Pivoras, 2005 Nuo bažnyčios, nuo žemės ūkio mokyklos rūmų žiūrint į rytus gerai matyti žemės iškilumas. Tai Verpeto kalnas. Žmonės jį dažnai pavadina Majoko kalnu, nes ant jo stovėjo medinis bokštas, kuris tarnavo duoti šviesos signalams karo ar kitokių bėdų atvejais. Tokių bokštų buvo sukurta visa sistema. Jie stovėjo ant bažnyčios kalno prie […]
KOKS MŪSŲ MIESTELIO VARDAS: OVANTA, AVANTA, ALUNTA AR ALANTA?
2018 spalio 25
© Antanas Pivoras, 2005 Alantos vardo aiškinimas ir jo tarimas sukelia nemaža ginčų. Dvidešimtame amžiuje buvo įpratę tarti ir rašyti Alunta, kirčiuodami paskutinį skiemenį. Šis vardas Nepriklausomybės metais buvo oficialiai vartojamas. Tačiau aštuntajame dešimtmetyje administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne buvo įteisintas Alantos vardas. Šis vardas vartojamas oficialiuose dokumentuose, spaudoje, jį įsisavino jaunimas. Bet senieji gyventojai nenori jo […]
Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos
2018 spalio 24
© Antanas Pivoras, 2005 DIDŽIUOKIMĖS – MES ALANTIŠKIAI Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos”, – tokį aforizmą sukūrė poetas Alfonsas Kavoliūnas. Šiuos poetiškus žodžius pasiskolinome knygai apie Alantos kraštą pavadinti. Jie tiksliai nusako įspūdį, kurį patiria kiekvienas, išvydęs Alantos bažnyčios bokštus. Tam jausmui išreikšti vietos poetai negaili iškilmingų posmų. Tas pats A. Kavoliūnas mąsto: O gal […]
„Užburtų lobių“ pėdsekiai – Slaptas kelias į nugrimzdusią pilį
2018 spalio 18
Autorius A. Pivoras Slaptas kelias į nugrimzdusią pilį Kai Aleksas užpuškeno ant kalno, berniūkščiai jau nuobodžiavo. Jie jau buvo moterėlės apibarti ir nuvyti nuo akmeninės šventoriaus aptvaros, ant kurios bandė sveikatą: kuris kurį nustums nuo tvoros. – Sveiki, vyrai. Gerai, kad jūs jau čia. O man dar reikia atsipūsti. Nebūt Antakalnis… Bet už tai koks […]
„Užburtų lobių“ pėdsekiai – Paslėpti lobiai
2018 spalio 17
Autorius A. Pivoras Paslėpti lobiai – Ar atnešei „Užburtus lobius“. Perskaitei? – pirmu žodžiu Raimis užkalbino sutiktą draugužį Agnių. – Perskaičiau. Ačiū, kad davei. O kam tau taip skubiai reikia? – Bibliotekai reikia atiduoti. Eilė laukia. – Gražiai rašo Tarasenka. Aš net nepagalvojau, kad mūsų Antakalnyje anais laikais tiek paslapčių buvo ir tiek lobių buvo […]
UŽBURTI LOBIAI – LOBIAI BE BURTŲ
2018 spalio 12
LOBIAI BE BURTŲ —Na, drąsieji užburtų lobių ieškotojai, pasakokite savo nuotykius: kur ieškojote, ką patyrėte ir radote? — sugrįžus Vladui, kreipėsi į vaikus daktaras. Draugai sužiuro vienas į kitą. Tu pasakok,— tylomis tarė Petrui Vladas. Tu pradėk,— atsakė Petras. Pasakok tu, Vladai,— pasakė daktaras. Kad mes… kad aš…— sumikčiojo Vladas, paraudo ir nutilo. Tėveli, aš […]