© Antanas Pivoras, 2005 ŽEMĖS ŪKIO REFORMA IR GYVENIMAS „PRIE SMETONOS” Ginkluotos kovos už nepriklauso­mybę buvo tik pirmas etapas kuriant sa­varankišką Lietuvos valstybę. Jai įtvirtinti reikėjo didelių vidaus ir užsienio politikos pastangų. Mes turime didžiuotis to meto valstybės vadovų ir eilinių piliečių sąmo­ningu apsisprendimu iš esmės pertvarkyti šalies gyvenimą. Valstybės valdymas pradėtas grįsti savivaldos principais. […]

© Antanas Pivoras, 2005 1905-1907 m. revoliucijos įvykiai paliko pėdsakų daugelyje kai­mų ir miestelių. Revoliucijos liepsna buvo įsižiebusi ir Alantoje. Pasi­remdamas policijos ir privačių asmenų pranešimais, Kauno viceguberna-torius rašė: „Alantos ir kaimyniniuose valsčiuose pastebimas priešiškas nusistatymas esamai santvarkai ir visuomeniniam gyvenimui…” Čia buvo susidaręs pogrindininkų būrys, taip vadinama Alantos socialdemokratų kuopa. Kuopai vadovavo Pranas Sabaliauskas. […]

© Antanas Pivoras, 2005 Prabėgs dar keletas metelių, ir alantiškiai, su­sirinkę prie koplytstulpio Alantos kapinėse Jono Gai­damavičiaus mirties šimtosioms metinėms paminėti, skaitys: „Čia ilsisi karštas lietuvis, su Vincu Kudirka 1889 m. leidęs „Varpą”, budinęs pavergtą Lietuvą. Gi­męs Kaniūkuose, mokęsis Varšuvoje, dirbęs Turkesta­ne, ten praradęs sveikatą, rašytojas ir karo gydytojas, atgulė šiame kalnelyje”. Šimtmetis dar neišblukino […]

© Antanas Pivoras, 2005 Istorikas Antanas Tyla straipsnyje „Senų kelių kryžkelėje” („Mok­slas ir gyvenimas”, 1970 m. Nr.7) rašo: „Kada įsteigta pirmoji Aluntos mokykla, tikslių žinių neturime. Tačiau XVIII a. ji tikrai buvo. 1781 m. ją lankė 4, 1853 m. – jau 14, 1978 m. – 72, prieš I pasaulinį karą – apie 100 mokinių. 1905 […]

© Antanas Pivoras, 2005 Panaikinus baudžiavą, ekonominis gyvenimas gerėjo ir Alantos krašte, nors lietuviško žodžio draudimo metais tautinis engimas sustiprė­jo. Vis dėlto netrukus ėmė ryškėti tautinio bei kultūrinio pakilimo ženklai. Priešindamiesi rusinimo politikai, alantiškiai lietuviško rašto ėmė mokyti namuose, kūrėsi daraktorinės mokyklos, atsirado lietuviškų knygelių pla­tintojų – knygnešių. Rusiškoje mokykloje vaikai irgi sėmėsi raštingumo pradmenų, […]

© Antanas Pivoras, 2005 Senasis dvaro parkas Virintos vingyje vis dar apleistas: apaugęs krūmais, senieji medžiai išlūžę, išnykę, alėjos vos surandamos, tvenkiniai užpelkėję. Gal ateis laikas ir jam atgimti… Parkas prie dvaro rūmų yra atkurtas, prižiūrimas ir rūpestingai sau­gomas, globojamas. Pateikiame duomenis apie šį parką iš knygos „Lietu­vos gamtos paminklai” (1995). „Alantos parkas (Molėtų raj.) […]

© Antanas Pivoras, 2005 Alantos dvaro rūmai Virintos upės vingyje buvo pastatyti valdant Astikams. Kaip galima suprasti iš dvaro rūmų griuvenų liekanų, suverstų Virintos šlaite, turbūt tai buvo gynybinio pobūdžio rūmai, prisiminimuo­se vadinami pilaite. Prieš penkis dešimtmečius dar buvo matyti pamatų liekanos. Matyt, ir rūsiai buvo. Apie juos romantiškai pasakoja P. Tara­senka knygoje „Užburti lobiai”. […]

© Antanas Pivoras, 2005 Naujas Alantos istorijos etapas prasidėjo, kai 1828 m. Alantą ir dvarą iš Radvilų nusipirko didikų Pacų atžala kunigaikštis Tadeušas Pac-Pomarnackis (1763-1849). Jis buvo Anykščių žemės teismo teisėjas ir Vilniaus gubernijos dvarininkų deputatas, valdė Avižienių dvarą prie Ute­nos ir Savičiūnų dvarą prie Svėdasų. Pomarnackiams priklausė ir gretimi palivarkai: Girsteitiškis, Vastapai, Kameniškis, Ivanpolis, […]