© Antanas Pivoras, 2005 Prabėgs dar keletas metelių, ir alantiškiai, su­sirinkę prie koplytstulpio Alantos kapinėse Jono Gai­damavičiaus mirties šimtosioms metinėms paminėti, skaitys: „Čia ilsisi karštas lietuvis, su Vincu Kudirka 1889 m. leidęs „Varpą”, budinęs pavergtą Lietuvą. Gi­męs Kaniūkuose, mokęsis Varšuvoje, dirbęs Turkesta­ne, ten praradęs sveikatą, rašytojas ir karo gydytojas, atgulė šiame kalnelyje”. Šimtmetis dar neišblukino […]

© Antanas Pivoras, 2005 Istorikas Antanas Tyla straipsnyje „Senų kelių kryžkelėje” („Mok­slas ir gyvenimas”, 1970 m. Nr.7) rašo: „Kada įsteigta pirmoji Aluntos mokykla, tikslių žinių neturime. Tačiau XVIII a. ji tikrai buvo. 1781 m. ją lankė 4, 1853 m. – jau 14, 1978 m. – 72, prieš I pasaulinį karą – apie 100 mokinių. 1905 […]

© Antanas Pivoras, 2005 Panaikinus baudžiavą, ekonominis gyvenimas gerėjo ir Alantos krašte, nors lietuviško žodžio draudimo metais tautinis engimas sustiprė­jo. Vis dėlto netrukus ėmė ryškėti tautinio bei kultūrinio pakilimo ženklai. Priešindamiesi rusinimo politikai, alantiškiai lietuviško rašto ėmė mokyti namuose, kūrėsi daraktorinės mokyklos, atsirado lietuviškų knygelių pla­tintojų – knygnešių. Rusiškoje mokykloje vaikai irgi sėmėsi raštingumo pradmenų, […]

© Antanas Pivoras, 2005 Senasis dvaro parkas Virintos vingyje vis dar apleistas: apaugęs krūmais, senieji medžiai išlūžę, išnykę, alėjos vos surandamos, tvenkiniai užpelkėję. Gal ateis laikas ir jam atgimti… Parkas prie dvaro rūmų yra atkurtas, prižiūrimas ir rūpestingai sau­gomas, globojamas. Pateikiame duomenis apie šį parką iš knygos „Lietu­vos gamtos paminklai” (1995). „Alantos parkas (Molėtų raj.) […]

© Antanas Pivoras, 2005 Alantos dvaro rūmai Virintos upės vingyje buvo pastatyti valdant Astikams. Kaip galima suprasti iš dvaro rūmų griuvenų liekanų, suverstų Virintos šlaite, turbūt tai buvo gynybinio pobūdžio rūmai, prisiminimuo­se vadinami pilaite. Prieš penkis dešimtmečius dar buvo matyti pamatų liekanos. Matyt, ir rūsiai buvo. Apie juos romantiškai pasakoja P. Tara­senka knygoje „Užburti lobiai”. […]

© Antanas Pivoras, 2005 Naujas Alantos istorijos etapas prasidėjo, kai 1828 m. Alantą ir dvarą iš Radvilų nusipirko didikų Pacų atžala kunigaikštis Tadeušas Pac-Pomarnackis (1763-1849). Jis buvo Anykščių žemės teismo teisėjas ir Vilniaus gubernijos dvarininkų deputatas, valdė Avižienių dvarą prie Ute­nos ir Savičiūnų dvarą prie Svėdasų. Pomarnackiams priklausė ir gretimi palivarkai: Girsteitiškis, Vastapai, Kameniškis, Ivanpolis, […]

© Antanas Pivoras, 2005 AMŽINOS ATMINTIES VIETOS Istoriją kuria žmonės. Minėjome, kad Alantos apylinkėse žmonių gyventa jau akmens amžiuje. Apie jų dvasinę kultūrą galima spręsti iš alkaviečių, senkapių. Tadas Šidiškis straipsnyje „Molėtų rajono alkakalniai ir alkavie-tės”, išspausdintame leidinyje „Molėtai. Krašto kultūros almanachas”, 2004 Nr. 1, pateikia žinių apie du alkakalnius: Alantos ir Karališkių. „ALANTOS ALKAS. […]

© Antanas Pivoras, 2005 Alanta nėra pats ežeringiausias kraštas Molėtų rajone, kuriame tyvuliuoja apie 300 ežerų. Bronius Kviklys enciklopediniame 4 tomų vei­kale „Mūsų Lietuva” (1965 m.) vardija šiuos Alantos valsčiaus ežerus: Antakščiai, Avinėlis (Runionių k.), Duobys, Laumežeris (Antakščių k.), Duobytė, Kėgžlys (Runionių k.), Dvyliškis (Spulių k.), Gilužis, Ramošius (Gilužių k.), Glasmenys, Pakapinis, Versmynas (Švobiškio k.), […]