Kultūra

Articles from this Category

KOKS MŪSŲ MIESTELIO VARDAS: OVANTA, AVANTA, ALUNTA AR ALANTA?

© Antanas Pivoras, 2005 Alantos vardo aiškinimas ir jo tarimas sukelia nemaža ginčų. Dvi­dešimtame amžiuje buvo įpratę tarti ir rašyti Alunta, kirčiuodami pa­skutinį skiemenį. Šis vardas Nepriklausomybės metais buvo oficialiai vartojamas. Tačiau aštuntajame dešimtmetyje administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne buvo įteisintas Alantos vardas. Šis vardas vartojamas oficialiuose dokumentuose, spaudoje, jį įsisavino jaunimas. Bet senieji gyventojai nenori jo […]

Ten, kur beržai svyruoja…

Šokis mus jungia-2018

Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos

© Antanas Pivoras, 2005 DIDŽIUOKIMĖS – MES ALANTIŠKIAI Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos”, – tokį aforizmą sukūrė poetas Alfonsas Kavoliūnas. Šiuos poetiškus žodžius pasiskolinome knygai apie Alantos kraštą pavadinti. Jie tiksliai nusako įspūdį, kurį patiria kiekvie­nas, išvydęs Alantos bažnyčios bokštus. Tam jausmui išreikšti vietos po­etai negaili iškilmingų posmų. Tas pats A. Kavoliūnas mąsto: O gal […]

„Užburtų lobių“ pėdsekiai – Slaptas kelias į nugrimzdusią pilį

Autorius A. Pivoras Slaptas kelias į nugrimzdusią pilį Kai Aleksas užpuškeno ant kalno, berniūkščiai jau nuobodžiavo. Jie jau buvo moterėlės apibarti ir nuvyti nuo akmeninės šventoriaus aptvaros, ant kurios bandė sveikatą: kuris kurį nustums nuo tvoros. –  Sveiki, vyrai. Gerai, kad jūs jau čia. O man dar reikia atsipūsti. Nebūt Antakalnis… Bet už tai koks […]

„Užburtų lobių“ pėdsekiai – Paslėpti lobiai

Autorius A. Pivoras Paslėpti lobiai –       Ar atnešei  „Užburtus lobius“. Perskaitei? – pirmu žodžiu Raimis užkalbino sutiktą draugužį Agnių. –       Perskaičiau. Ačiū, kad davei. O kam tau taip skubiai reikia? –       Bibliotekai reikia atiduoti. Eilė laukia. –       Gražiai rašo Tarasenka. Aš net nepagalvojau, kad mūsų Antakalnyje anais laikais tiek paslapčių buvo ir tiek lobių buvo […]

UŽBURTI LOBIAI – LOBIAI BE BURTŲ

LOBIAI  BE BURTŲ —Na, drąsieji užburtų lobių ieškotojai, pasakokite savo nuo­tykius: kur ieškojote, ką patyrėte ir radote? — sugrįžus Vladui, kreipėsi į vaikus daktaras. Draugai sužiuro vienas į kitą. Tu pasakok,— tylomis tarė Petrui Vladas. Tu pradėk,— atsakė Petras. Pasakok tu, Vladai,— pasakė daktaras. Kad mes… kad aš…— sumikčiojo Vladas, paraudo ir nutilo. Tėveli, aš […]

UŽBURTI LOBIAI – NAMUOSE

NAMUOSE Po vidudienio sujudo sukruto visas miestelis. Sklido garsūs šūkavimai, kalbos. Iš visų kampų žmonės bėgo į turgavietę, šau­kė, rankomis mosikavo. Kažkuris atbėgo į tylius daktaro namus ir nuliūdusiems tėvams linksmai sušuko: — Petras ir Vladas atsirado! Vladas Petrą ant Mendelio ožio nugaros per miestelį gabena! Pamatę ramiai per miestelį einantį Vladą, o greta jo […]

UŽBURTI LOBIAI – OŽYS IŠGELBĖTOJAS

OŽYS IŠGELBĖTOJAS Supratę savo beviltišką padėtį, siaubo apimti vaikai kurį lai­ką tylėjo. Pagaliau kiek atsipeikėjęs Vladas prašneko: — Greičiau iš to rūsio ir nuo tų pinigų. Brūkštelk, Petrai, dar vieną degtuką, kad būtų matyti, kaip iš čia išeiti. Dar vieną degtuką įžiebė Petras, ir vaikai tuojau smuko pro duris į siaurą koridorių. Čia savo pėdas […]

UŽBURTI LOBIAI – NERIMO NAKTIS

NERIMO   NAKTIS Daktaro Jonaičio šeima, nesulaukusi Petro pietų, maža į tai dėmesio tekreipė, nes dažnai, su savo draugais įsižaidęs ar išėjęs kur toliau nuo miestelio j Aitrą meškerioti, Petras pavėluodavo pietų. Nepatikdavo toji netvarka daktarui. Ir dabar pietaudamas pažvelgė į tuščią sūnaus kėdę, stovinčią prie stalo, ir tarė: — Tai pasileido vaikas — nei pietų, […]