Kultūra

Articles from this Tag

UŽBURTI LOBIAI – KIEK ISTORIJOS

KIEK ISTORIJOS Kartą parginęs bandą Vladas atėjo pas Petrą. Jiedu buvo sutarę parodyti daktarui surinktas senienas ir paprašyti, kad jis paaiškintų. Paėmęs dėžutę su tais senoviškais daiktais, Petras pravėrė tėvo kabineto duris, kur jis skaitė laikraštį, ir paklausė: Tėveli, ar tu laisvas, galima pas tave? Jei rimtą reikalą turi, laisvas. Labai rimtą, tėveli. Prašau. Petrui […]

UŽBURTI LOBIAI – AVINĖLIO BANGOSE

AVINĖLIO  BANGOSE Ar žinote, vaikai, Avinėlio ežerėlį už ganyklų tarp Milžin­kapio smėlyno kalnų?—senasis Yla paklausė susirinkusių šventadienį pas jį vaikų. Žinome! — choru atsiliepė vaikai.— Jame daug karosų, tik sunku juos sugauti, dumblo dugne gausu. E… e… Avinėlyje ne vien tik karosų, kai ko ir geresnio yra. Jo dugne dvylika statinaičių aukso, švedų paskandinto, guli! […]

UŽBURTI LOBIAI – VALIULIO AKMUO

VALIULIO AKMUO Sekmadienio pavakare pas Ylą vėl susirinko vaikų būrys. Senukas juos linksmai sutiko ir vėl daug naujo papasakojo. Šį kartą teko išgirsti apie Valiulio akmenį. — Alkos gojelyje prie Karališkių ežero guli didelis Valiulio akmuo. Štai ką apie jį seni žmonės porina. Po Valiulio akmeniu skylė buvusi. Pro tą skylę vis išlįsdavęs kipšiukas ir, […]

UŽBURTI LOBIAI – PILIAKALNYJE

PILIAKALNYJE Už plačios ir klampios „Peklos” pelkės, kuri tęsiasi toli į ry­tus nuo klebono lankų ir per kurią net vasarą ne visi drįsta eiti, nes ir ji, ir per ją tekantis Musės upelis neišdžiūsta, Aitros ir Musės upelių santakoje buvo nedidelė salikė. Ją visi vadindavo Piliakalnio sala. Pats piliakalnis tai buvo kelių metrų aukščio apvalus, […]

UŽBURTI LOBIAI – UŽBURTŲ LOBIŲ IEŠKOTOJAI

Ei, ponaiti gimnaziste, ko prie ano kranto pliauški? Ten tik vištos maudosi! Plauk šen! Ką, ar neišdrįsti?! — šaukė iš kito ramios, bet gilios Aitros upės kranto visai nuo saulės pa­juodęs dvylikos trylikos metų berniukas, kuris pats, smarkiai pūškuodamas, vos-ne-vos perplaukė apie dešimt metrų platumo upę ir, ant kranto ilsėdamasis, pamatė, kad anoj pusėj vos […]

UŽBURTI LOBIAI – SENELIS YLA

Rudens ir žiemos vakarais senojo desentininko Ylos trobelėje visuomet susirinkdavo suaugusiųjų ir vaikų jo pasakojimų pasi­klausyti. Ir vasaros šventadienių vakarais Ylai klausytojų ne­trūkdavo: jį palikdavo ramybėje tik darbymečiu, kada, anot žmo­nių, ir akmuo kruta. Yla ištisas dienas triūsdavo savo sode prie vaismedžių ir bičių. Jis prastas žmogelis, bet jo sodu galėtų didžiuotis ir dau­gelis ponų. […]

UŽBURTI LOBIAI

Petras Tarasenka MŪSŲ  MIESTELIS Aukštaičių krašte yra daug miestelių ir bažnytkaimių, vienas iš jų — mūsiškis, ir tai miestelis, o ne bažnytkaimis. Giliai įsižeistumėm, jei kas jį taip pavadintų. Žmonės sako, kad jis senovėje didelis miestas buvęs, kara­liškus raštus, ant odos  rašytus, turėjęs. Tuo gyventojai ypač didžiuodavosi. Iš senovės jis vadinamas Antakalniu, nes jo tro­besiai […]

Petras TARASENKA

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1892 m. gruodžio 20 d. Gimimo data pagal Karališkių cerkvės krikšto metrikų knygą – 1893 m. gruodžio 18 d. Tėvai: Teodoras Tarasovas – valstietis žemdirbys, tarnautojas, ir Natalija Zubrickaja-Tarasova (1874–?). Augo keturių vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Seserys Katerina Tarasova ir Valentina Tarasova, brolis Anatolijus Tarasovas. Dar keturi vaikai: Nikolajus, Jakovas, […]

Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos

Didelį alantiškių ir kitų krašto mylėtojų susidomėjimą sukėlė knyga “Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos”. Ji buvo vertinama kaip mažoji enciklopedija apie šį Aukštaitijos kampelį. Medžiagą jai – atsiminimus, dokumentus, žinias iš knygų, spaudos – autorius rinko daugiau kaip 40 metų. Jos daug pateikė ir kiti kraštotyrininkai, tėviškės mylėtojai. Ypač daug vertingos medžiagos surinko ir užrašė […]

Po Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lietuvos 100-mečio medžioklės ir žūklės trofėjų parodą pasižvalgius

Fotografijų autorius: Evaldas Lasys